2011 m. lapkričio 7 d. Vytauto Didžiojo universitete prie V. Biržiškos skaityklos (K. Donelaičio g. 52, II a. fojė) atidaroma knygų paroda „Jie atkūrė orientalistiką Lietuvoje“. Joje eksponuojamos prof. A. Andrijausko, dr. R. Neimanto ir A. Ališausko rašytos, redaguotos ar verstos lietuviškos knygos. Šios trys labai skirtingos asmenybės tarpusavyje siejasi vienu svarbiu bruožu: visos jos prieš 40 metų skirtingais būdais dalyvavo Lietuvos orientalistikos atkūrime.

Parodos rengėjai – VDU biblioteka ir Azijos studijų centras. Paroda veiks iki Naujųjų metų. Tai – tai vienas iš šių metų renginių, skirtų VDU Azijos studijų centro įkūrimo dešimtmečiui paminėti.

„Mūsų šalies orientalistikos istorija pasižymi ilgu pertrūkiu. M. Rudzinskaitės-Arcimavičienės, M. Šalčiaus, A. Poškos, K. Arris, S. Kairio ir kitų Rytais besidominčių prieškario asmenybių įdirbis, kur svarbų vaidmenį suvaidino ir Lietuvos universitetas, buvo ilgam pamirštas: biblioteka išdraskyta, mokslininkai išvaikyti. Okupacijos metais tuometinėje LTSR Azijos šalių tyrimai nebuvo vykdomi. Ir tik apie 1970 m. vėl pradėjo želti pirmieji daigai šioje srityje – prasidėjo orientalistikos atgimimas. Asmenybės, kurių darbai atrinkti parodai, žinoma, nėra vienintelės, dalyvavusios naujai tiriant ir pristatant Rytų kraštus Lietuvai paskutiniaisiais Sovietmečio dešimtmečiais. Tačiau jos tarsi simbolizuoja kelis skirtingus kelius, kuriais buvo atkuriama orientalistika Lietuvoje.“ – parodą apibūdino VDU Azijos studijų centro vadovas dr. Aurelijus Zykas.

Kaunietis prof. A. Andrijauskas simbolizuoja mokslininko kelią. Per savo gyvenimą jis publikavo net 16 monografijų, 45 studijas, sudarė 29 knygas ir paskelbė per 600 mokslo darbų įvairiomis kalbomis. Jo dėka Lietuvos skaitytojai buvo supažindinti su Azijos šalių estetikos filosofija, Rytų-Vakarų komparatyvistika. Dešimtys filosofijos, orientalistikos, estetikos, menotyros, kultūrologijos, civilizacinės komparatyvistikos srityse besispecializuojančių profesoriaus auklėtinių jau dirba įvairiuose Lietuvos universitetuose, mokslinio tyrimo institutuose, Vakarų Europos, Amerikos ir Azijos šalyse.

Kita Kaune dirbusi asmenybė, žurnalistas Romualdas Neimantas rinkosi mokslo populiarintojo kelią, ir jo knygelių dėka žinios apie Rytų kraštus plito plačiojoje visuomenėje. Jo užmegztų plačių ryšių su tyrėjais visame pasaulyje dėka tuometiniam lietuviui tolimos ir nepasiekiamos šalys tapo gerokai artimesnės. Šis žmogus paliko ypač originalų pėdsaką, kuris savitai nuspalvino lietuviškosios orientalistikos istoriją. Per visą gyvenimą surinkta R. Neimanto knygų kolekcija (apie 1500 knygų) ir dešimttūkstantinė straipsnių kolekcija apie Azijos ir Afrikos šalis šiais metais buvo dovanota VDU bibliotekai ir netrukus papildys Čijunės Sugiharos skaityklos knygų fondus.

Arvydas Ališauskas, ilgametis VDU Japonistikos centro (dabar Azijos studijų centras) vadovas, ėjo vertėjo keliu. Jis buvo pirmasis, kuris jau 8-ame dešimtmetyje lietuviškai privertė prabilti japonų autorius, ir darė tai ne per svetimas kalbas, o tiesiogiai. Tuo metu jis buvo bene vienintelis žmogus visoje šalyje mokėjęs šią kalbą. Jam priklauso R. Akutagawa, P. Ogawa, R. Nakagawa, M. Matsutani, S. Hatanaka ir kitų autorių vertimai. Šiais metais jam suteiktas specialus Japonijos užsienio reikalų ministro apdovanojimas už nuopelnus atkuriant Japonijos studijas Lietuvoje.

Follow