Augant į Lietuvą iš Japonijos atvykstančių turistų skaičiui, kartu auga ir japoniškai kalbančių gidų poreikis. Šiuo metu egzistuojantys du japonų-lietuvių kalbų žodynai, ypač internetinis jishokun.lt, yra labai naudingi lietuviams, dirbantiems su turistų grupėmis. Tačiau žodynai ne visada suteikia visą reikiamą informaciją, ypač apie mandagiosios kalbos posakius, mandagius prašymus, pasiūlymus ir pan., be kurių nė vienas gidas neapsieina savo darbe. Norėdami papildyti esamą mokymosi medžiagą, autoriai pristato pokalbių vadovėlį, skirtą pradedantiesiems ar būsimiems gidams japonų kalba. Jis sukurtas tam, kad suteiktų kalbos žinių, būtinų bendraujant su turistais. Autoriai tikisi, kad šis vadovėlis bus naudingas ne tik turistų gidams, bet ir japonų kalbos studentams. Autoriai taip pat laukia skaitytojų komentarų bei pasiūlymų, kad papildytas vadovėlis išliktų aktualus. Už finansinę paramą ypatinga padėka reiškiama Japonijos fondui.

Projektas vykdytas Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro iniciatyva, bendradarbiaujant su Čekijos Masaryko universiteto Laisvųjų menų fakulteto Japonologijos katedra.

Nuoroda į vadovėlį.

Leidinys skirtas tyrimams apie Rytų Azijos šalių pilietinę visuomenę, ypatingą dėmesį skiriant nevyriausybinių organizacijų sąrangai, raidai, veiklai ir pasiektiems rezultatams. Leidinyje autoriai iš Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Pietų Korėjos bei Čekijos nagrinėja tiek bendrą situaciją Rytų Azijoje, tiek ir pateikia atskiras atvejo studijas, kurios supažindina su politinėmis bei socioekonominėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis kiekvienos šalies pilietinei visuomenei savita braižą. Straipsnių rinkinys skirtas ne tik Rytų Azijos regiono specialistams, bet ir politikos mokslų, istorijos, sociologijos bei antropologijos sričių atstovams, kuriuos domina jau artimų tematikų (darbo judėjimų, aplinkosaugos organizacijų, demokratizacijos procesų ir kt.) atskleidimas galbūt mažiau pažįstamų šalių kontekste.

Autorius: Dr. Aurelijus Zykas

Šalies įvaizdžio valdymo praktikos sukelia daug dilemų, todėl turi tiek proponentų, tiek priešų. Ne išimtis čia yra ir Lietuva. Viena vertus, žiniasklaidoje piktinamasi, kad Lietuva užsienyje pristatoma kaip skurdi šalis ar Hanibalo Lekterio gimtinė, kita vertus, klausiama, ar tinkamai ir efektyviai panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai, juos investuojant į tokias neapčiuopiamas ir racionaliai sunkiai paaiškinamas veiklas kaip kultūros diplomatija ar šalies prekės ženklas. Juk šalies įvaizdis – tai beveik magiškas asociacijų ir simbolių debesis, tvyrantis neapčiuopiamos užsieniečių masės galvose. Ar galima teigti, kad jis galėtų lemti tokius racionaliai suskaičiuojamus dalykus kaip šalies ekonomika, turistų srautai ar žmonių gyvybė karuose? Pagrindinė šalis, kuria Autorius domisi ir kurios pavyzdžių daugiausia pateikia knygoje, yra Japonija. Ir ne tik todėl, kad su šia šalimi yra susijęs asmeniškai ir čia atlieka daugumą savo tyrimų. Jo manymu, kaip tik Japonijos šios srities laimėjimai galėtų padėti Lietuvai atsakant į tam tikrus klausimus, sprendžiant dilemas ar renkantis priemones.

Šiame straipsnių ir konferencijos pranešimų rinkinyje pristatoma Rytų Azijos (Japonijos, Kinijos ir Korėjos) studijų raida Lietuvoje, didžiausią dėmesį skiriant japonologijai.

Dauguma rinkinyje pateikiamų pranešimų buvo skaityti Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro organizuotoje tarptautinėje konferencijoje “Japonologija Lietuvos orientalistikoje: istorija ir dabartis” (2011 m. lapkričio 3-4 d.), skirtoje centro 10-ies metų jubiliejaus paminėjimui.

Tarptautinės konferencijos ir straipsnių rinkinio leidybos rėmėjas – Japonijos fondas.

Straipsnių rinkinio turinys

Dvitomis straipsnių rinkinys yra dvejus metus trukusio tarptautinio ir tarpdisciplininio kolektyvinio tyrimų projekto rezultatas. Šiuos leidinius parėmė  Santori fondas (Suntory Foundation), įsikūręs Japonijoje. Tyrimo objektas – Japonijos ir Korėjos kultūrų priėmimas ir suvokimas Europoje.

Pirmojo tomo turinys ir įvadas (angliškai)

Šiame straipsnių rinkinyje publikuojami ketvirtosios Azijos studijų centro konferencijos dalyvių pranešimų medžiaga. Knygoje diskutuojamas ne tik Japonijos įvaizdis Europoje, bet ir Korėjos įvaizdis Europoje, tam, kad palyginti šių dviejų tolimų Rytų Azijos šalių įvaizdžio situaciją. Knygą sudaro trys skyriai ir du specialūs straipsniai.

Straipsnių rinkinio turinys (angliškai)

2009 m. Azijos studijų centras išleido pirmąją monografiją apie Japonijos madų dizainerių kuriamą “Japonijos fenomeną” Paryžiaus Prêt-a-porter. Monografijos autorė – centro mokslo darbuotoja Dr. Kyoko Koma.

Monografijos turinys (japoniškai)
Monografijos santrauka (angliškai)

Tai pirmasis Azijos studijų centro leidinys, išleistas 2008 m., kuriame publikuojami tarptautinėje konferencijoje “Image of Japan in Europe” (vyko 2007 m. spalio 13-14 d.) skaityti pranešimai.

Table of contents