Birželio 17 d. įvyko LR Užsienio reikalų ministerijos inicijuota diskusija apie kinų kalbos vertėjų poreikį. Joje dalyvavo Azijos studijų specialistus rengiančios institucijos, turizmo, verslo ir diplomatijos atstovai.

Susitikimo pradžioje URM Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorė Ina Marčiulionytė pabrėžė, kad pastaruoju metu sparčiai auga kinų susidomėjimas Lietuva. Vien URM sulaukia ne mažiau kaip 4 oficialių delegacijų per mėnesį, neskaičiuojant vis gausėjančių verslo misijų. Ne visi svečiai gali kalbėti anglų kalba, todėl vis aštresnis tampa profesionalių kinų kalbos vertėjų poreikis. Kadangi šis poreikis tik augs, vyriausybė turėtų rimtai susirūpinti, kaip išugdyti profesionalus, galinčius kokybiškai atlikti vertimus žodžiu.

Valstybinio turizmo departamento atstovė Akvilė Vanagaitė išsakė ir kiniškai kalbančių gidų poreikį. “Pernai Lietuvoje apsilankė 7000 kiniškai kalbančių turistų, o Lietuvoje tėra tik 5 gidai, galintys vesti eksursijas ta kalba” – teigė ji. Beje, žiūrint į bendras tendencijas, turistų skaičius turi tik augti, nes palyginus su kitomis Europos šalimis pagal šį rodiklį Lietuva kol kas atsilieka. Lietuva privalo ruoštis šiam turistų iš Kinijos, Taivano ir Honkongo srautui.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas ir Lietuvos-Kinijos verslo tarybos pirmininkas Osvaldas Čiukšys paminėjo, kad svarbiausios sritys, kur labai reikalingi vertėjai yra turizmas, prekyba ir investicijos, transportas, logistika, informacinės technologijos. “Komunikacija vystant šias sritis yra pagrindinis elementas”, – sakė jis. Anot jo, neturėdami pakankamai derybininkų ir vertėjų, galinčių komunikuoti su Kinijos verslininkais jų kalba ir jiems suprantamais būdais, galime pralaimėti konkurencinę kovą kitoms Europos šalims.

Kinų kalbos specialistų ruošimu užsiimančios institucijos labai džiaugėsi šiuo vyriausybės ir verslo atstovų aiškiai išsakytu poreikiu. Anot jų, komunikacija tarp pasiūlos ir paklausos ne visada yra sklandi. Dėl tos priežasties nemažai Lietuvoje baigusių specialistų sėkmingiau randa darbus užsienyje, – Kinijoje, Honkonge, Taivane, Jungtinėje Karalystėje ar Briuselyje, – nei Lietuvoje. VU Orientalistikos centro vadovas dr. Valdas Jaskūnas paskatino įsteigti pastovius vertėjų etatus svarbiose institucijose bei didesnėse verslo kompanijose. VDU Azijos studijų centro vadovas dr. Aurelijus Zykas iškėlė mintį sukurti veikiančią duomenų bazę, kur suinteresuotos institucijos galėtų efektyviai rasti ekspertus ir vertėjus. Susitikimo metu taip pat buvo keliama mintis, ar nereikėtų įkurti Kinijoje studijavusių alumnų tinklo, kuris įgalintų efektyvesnę komunikaciją.

Dalyviai diskutavo ir vertėjų specializacijos klausimais. Anot jų, auga poreikis vertėjų, kurie ne tik mokėtų kalbą, bet ir būtų atskirų sričių, t.y. verslo, politikos, IT ir kt., specialistai, išmanytų verslo, diplomatinę, teisinę ir kitas terminologijas. Todėl vertėjo specialybę pasirinksiančių regiono specialistų konkurencingumą labai padidintų gretutinės specialybės, kurias jie galėtų įgyti studijų metu. VDU, turintis platų ir lankstų gretutinių specialybių pasirinkimą, šiuo klausimu yra labai parankus ruošiant specialistus.

Šiuo metu VDU yra didžiausia kinų kalbos ir kultūros specialistus ruošianti institucija Lietuvoje. RASK programoje studijuoja daugiau nei 100 studentų, besimokančių kinų kalbos. Nemaža dalis jų pasinaudoja galimybėmis išvykti dalinėms studijoms į Kinijos ir Taivano universitetus. Kai kurie jų ne tik dalyvauja ir laimi kinų kalbos konkursuose, bet ir praktikuoja kalbos įgūdžius vertėjaudami renginiuose, verslo misijose.

Follow