Jausdami pareigą dalintis žinovų įžvalgomis apie Rytų Aziją, pradedame rubriką, kurioje populiariu stiliumi pristatome dabartinės situacijos vertinimą regione.
Pirmasis komentaras yra apie nušalintąjį Pietų Korėjos prezidentą Yoon Suk-Yeol. Žiniasklaidoje informacijos apie dabartinę situaciją pateikiama mažai, nes teismo procesas dar neužbaigtas. Kviečiame paskaityti.
Austėja Kondrataitė* ir Arvydas Kumpis
2024 m. gruodžio 3-iosios vakarą pasirodė žinia iš Pietų Korėjos: prezidentas Yoon Suk Yeol paskelbė karinę padėtį ir mėgino perimti valdžią. Galiausiai prezidentas buvo suimtas ir jam gali grėsti mirties bausmė. Bet kaip buvęs prezidentas atsidūrė tokioje situacijoje?
Yoon Suk Yeol į politiką atėjo kaip principingas prokuroras ir kovos su korupcija šalininkas. Jis išgarsėjo atlikdamas svarbų vaidmenį buvusios prezidentės Park Geun Hye apkaltos procese – ji buvo kaltinama korupcija ir demokratijos silpninimu. Yoon rinkimų kampanija žadėjo kovoti su korupcija, gaivinti ekonomiką, mažinti nedarbą ir laikytis griežtos pozicijos prieš Šiaurės Korėją. Korėjiečiai matė jį kaip lyderį, galintį užtikrinti šviesesnę šalies ateitį. Tačiau Yoon prezidentavimas (2022–2025 m.) buvo paženklintas skandalais, susijusiais su jo žmona Kim Keon Hee: buvusio prezidento žmona dabar kaltinama politine įtaka, kyšininkavimu, manipuliavimu akcijomis ir akademiniu nesąžiningumu. Skandalus dar labiau sustiprino visuomenės nepasitenkinimas lėta reakcija į Itaewon Helovino minios tragediją, per kurią žuvo daugiau nei 159 žmonės ir beveik 200 buvo sužeista. Be šios nelaimės, ekonomika nepagerėjo, o infliacija kilo. Žiniasklaida pradėjo vadinti prezidentą „šlubu ančiuku” (lame duck – terminas, apibūdinantis kitos kadencijos nesieksiantį, nebesvarbų politiką), o jo reitingai smuko. Kaip žinia, “lame duck” pozicija įgalina imtis nepopuliarių žingsnių, o vienas drastiškiausių – karinės padėties paskelbimas.
Karinė padėtis – tai laikinas kariuomenės valdymo įvedimas vyriausybei reaguojant į krizę ar nepaprastąją situaciją; tokiu atveju karinės institucijos perima civilinės valdžios funkcijas ir sustabdo įprastus teisės procesus bei piliečių teises. Prezidentas Yoon įvedė šią padėtį apkaltinęs Nacionalinės Asamblėjos narius bendradarbiavimu su Šiaurės Korėja ir perspėjo politikus ginti demokratiją. Šis sprendimas sukėlė masines protesto akcijas ir pasipriešinimą. Parlamentas greitai panaikino karinę padėtį ir pradėjo apkaltos procesą prieš prezidentą. Galiausiai Yoon buvo sulaikytas, įkalintas ir dabar teisiamas už padarytus nusikaltimus.
Hong Jang Won, Pietų Korėjos Nacionalinės žvalgybos tarnybos (NIS) pirmasis pavaduotojas, atsisakė vykdyti Yoon įsakymus per karinę krizę. Hong tvirtino, kad Yoon jam skambino reikalaudamas pateikti asmenų, kuriuos reikia suimti, sąrašą: „Pasinaudok šia proga ir suimk juos visus (parlamentarus). NIS gaus kontržvalgybos įgaliojimus, todėl dabar padėk Karo kontržvalgybos vadovybei tai atlikti.“ Savo parodymuose Hong sakė, kad mėgo prezidentą ir jam ištikimai tarnavo, tačiau mintis suiminėti svarbiausius politikus atrodė neteisinga. Jis prisipažino: „Norėjau padaryti viską, ko tik jis paprašytų. Bet pažvelgęs į tą sąrašą (politikų, kuriuos reikėjo suimti), supratau, kad tai nepakeliama. Argi teisinga, kad Korėjos Respublika taip elgtųsi?“
Dabar prezidentas areštuotas Seule. Yoon gynybos komanda teigia, kad prezidentas serga, remdamasi jo širdies ir kraujagyslių, autonominės nervų sistemos bei akių sveikatos problemomis.
Yoon nebeturi imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo; teismo procesas dėl kaltinimų maištu vis dar vyksta. Tai pats sunkiausias nusikaltimas pagal Pietų Korėjos įstatymus. Šiuolaikinėje istorijoje buvusi prezidentė Park Geun Hye buvo nuteista 22 metams už valdžios piktnaudžiavimą, tačiau vėliau jai buvo suteikta malonė – tai buvo suprasta kaip bandymas palaikyti politinį stabilumą. Buvęs prezidentas Yoon taip pat gali būti nuteistas kalėti, tačiau neatmetama galimybė, kad jam bus suteikta malonė.
Jei toks modelis pasikartos dar kartą, Pietų Korėjos teisingumo sistema bus dar labiau diskredituota – pats Yoon suteikė malonę buvusiam prezidentui Lee Myung-bakui, už korupciją nuteistam 17 metų kalėjimo, tačiau praktiškai už grotų praleidusiam vos 2 metus. Negalima atmesti prielaidos, jog malonė suteikta net tik dėl politinio stabilumo, bet ir dėl ideologinės bendrystės – abu prezidentai yra konservatyviosios linijos atstovai. Tad pagal švytuoklės principą (Pietų Korėjoje prezidentai negali būti perrenkami, o pastaraisiais metais kitas prezidentas įprastai yra iš opozicinės stovyklos) atleidimo nuo bausmės Yoon galėtų tikėtis iš dar kito prezidento, užimsiančio postą po dabartinio prezidento Lee Jae-myung.
Ar tai tvarus modelis? Kol kas sistema funkcionuoja – rinkimai įvyksta, prezidentai išrenkami, o fiksuojant teisės pažeidimus reaguoja teismai. Tačiau aukščiausio lygio pareigūnų pažeidimai niekur nedingsta. Galima manyti, jog nerizikuojant perrinkimu, prezidento veiksmai mažiau orientuoti į įsiteikimą rinkėjams. Kol praktikoje atsikartos amnestijos buvusiems valstybės vadovams, tol šioje bręstančioje, bet vis dar ganėtinai jaunoje demokratijoje, galima tikėtis išvysti įgaliojimų viršijimo, korupcijos ir prezidentų įkalinimo atvejus.
*Austėja Kondrataitė yra Vytauto Didžiojo universiteto diplomatijos ir tarptautinių santykių programos magistrantė, Azijos studijų centro praktikantė
Follow