Austėja Kondrataitė*

Pietų Korėjos konfucianizmo tradicija pabrėžė hierarchijos idėją per pagarbos tėvams (filial piety) principą, kuris moteris įpareigojo dvigubam paklusnumui: ne tik gimdytojams, bet ir šeimos vyrams – tėvui, vyrui ir sūnui. Vienas iš principų skelbia paklusnumo santykį: „jaunystėje – tėvui, ištekėjus – vyrui, o senatvėje – sūnui“. Hierarchinių santykių iškėlimas aukščiau už individualią laisvę sustiprino lyčių nelygybę, dėl ko tiek vyrai, tiek moterys dažnai sąmoningai ar nesąmoningai priimdavo moterų vaidmenį visuomenėje.
Japonijos okupacija atnešė šeimos įstatymus, paremtus patriarchatu, pagal kuriuos paveldėjimo teisė buvo pirmiausia suteikiama vyrams. Dekolonizacijos laikotarpiu kilo nesutarimų tarp tų, kurie norėjo atsisakyti visų kolonijinių struktūrų, ir tų, kurie laikė jas tradicine korėjiečių kultūra.

Feministinis judėjimas Korėjos pusiasalyje prasidėjo XIX a. dešimtajame dešimtmetyje, kai buvo įkurta Chanyang Hoe (korėjiečių feministinė organizacija), siekusi plėtoti moterų švietimą. Japonų okupacijos metu organizacija buvo uždrausta, tačiau pasipriešinimas persikėlė į pogrindį, kur buvo įkurtos tokios grupės kaip Yosong Aeguk Tongji Hoe (Patriotinė moterų draugija). Taip buvo iš naujo apibrėžiamas moters vaidmuo visuomenėje. Įkūrus nepriklausomą Pietų Korėją, šalis patyrė politinių ir ekonominių sukrėtimų. Spartus ekonomikos augimas, kapitalizmo ir modernizacijos įtaka paskatino daugelį korėjiečių iš naujo permąstyti tradicinius požiūrius į lytis. Nors konstitucija deklaruoja vienodas teises tiek moterims, tiek vyrams, moterys vis dar susiduria su diskriminacija – seksualiniu priekabiavimu darbo vietose ir atlyginimų skirtumu. 2024 m. pasauliniame lyčių atotrūkio indekse Korėja užėmė 94-ą vietą iš 146 šalių.

2010-aisiais Korėjoje sustiprėjo feministiniai judėjimai. Pirma, aktyvistai siekė platesnio išžaginimo apibrėžimo ir griežtesnių bausmių už seksualinius nusikaltimus. Antra, buvo reikalaujama griežtesnių įstatymų dėl skaitmeninių seksualinių nusikaltimų, tokių kaip slaptų kamerų naudojimas viešose ir privačiose erdvėse. Trečia, 2021 m. buvo panaikinta aborto kriminalizacija. Tarp 2017 ir 2019 m. kilo nauja feminizmo banga – 4B judėjimas, radikalaus feminizmo forma, raginanti atsisakyti santykių su vyrais: jokių pasimatymų, santuokos, sekso ir vaikų.

Pagal moterų politinio įgalinimo rodiklį Korėja yra 72-oje vietoje. Iš 300 parlamento narių moterys sudaro tik 57, tai yra 19,1 proc. (palyginimui, Lietuvoje – 28 proc.), tad rodiklis gana žemas. Šalis turėjo vieną moterį prezidentę – Park Geun-hye, kuri buvo nušalinta apkaltos būdu. Įdomu tai, kad moterų rinkėjų aktyvumas yra panašus į vyrų. Nors moterys dalyvauja rinkimuose panašiu mastu kaip vyrai, jos Korėjoje vis dar nepakankamai atstovaujamos.

Senovinis korėjiečių posakis „jei višta gieda, namai sugrius“ pabrėžia ilgą tradiciją, ribojančią moterų galimybes pasisakyti viešai. Buvusio prezidento Yoon pergalę (58,7 proc. vyrų balsavo už Liaudies galios partiją, o 58 proc. moterų – už Demokratų partiją) iš esmės nulėmė jo populiarumas tarp 20–30 metų vyrų. Tyrėjas Joen Han Wool iš Korėjiečių tyrimų instituto teigia, kad tarp jaunų vyrų ima stiprėti konservatyvios nuostatos, ypač lyčių klausimais. Jauni vyrai jaučiasi atsiliekantys gyvenime, be to, jie pabrėžia pareigą tarnauti kariuomenėje. 2019 m. apklausa parodė, kad apie 70 proc. dvidešimtmečių vyrų mano, jog diskriminacija prieš vyrus yra labai svarbi problema. Kaip sako Jeong: „Vyrai jaučiasi pralaimintys konkurencinėje aplinkoje. Be to, jie privalo atlikti karinę tarnybą labai svarbiu gyvenimo metu. Tačiau Demokratų partija ir liberalioji pusė kalbėjo tik apie moterų diskriminaciją“.

Daugelis Pietų Korėjos vyrų feminizmą laiko išpuoliu prieš vyrus, o ne pastangomis pasiekti lygybę. Kai kurios feministės dažnai vartoja terminą hannamchung (한남충 „korėjietis vyras-vabzdys“), norėdamos įžeisti vyrus kaip nenaudingus. Vyrai atsakydami vartoja terminą gimchinyeo (김치녀 „kimči moteris“), stereotipiškai vaizduojantį korėjietes kaip materialistes ir išlepintas.

Tiek vyrai, tiek moterys augo itin konkurencingoje aplinkoje, kurioje beveik nėra vietos dialogui. Jauniems vyrams feminizmas reiškia kraštutinį priešiškumą vyrams, „neapykantą vyrams“ ir politinę manipuliaciją balsais. Jaunoms moterims kelias lygybės link išlieka sudėtingas, o daugelis jų baiminasi atoveiksmio. Abipusė nepasitikėjimo ir konkurencijos atmosfera dar labiau gilina lyčių atskirtį šalyje.

*Austėja Kondrataitė yra Vytauto Didžiojo universiteto diplomatijos ir tarptautinių santykių programos magistrantė, Azijos studijų centro praktikantė

Iliustracija: ASC 

Šaltiniai:

Email, RSS Follow