Šiais metais Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekai dovanojama reikšminga Lietuvos orientalisto a.a. Dr. Romualdo Neimanto (1939-2009) per visą gyvenimą surinktų leidinių kolekcija Azijos ir Afrikos šalių tematika.
Kolekciją sudaro daugiau nei tūkstantis mokslinių ir grožinių knygų apie Azijos bei Afrikos šalių kultūras rusų, lietuvių, anglų, japonų ir kitomis kalbomis. Taip pat dovanojama ypač vertinga nuo1959 iki 2009 m. kruopščiai rinkta ir kaupta Lietuvoje vienintelė lietuviškosios orientalistikos bibliografija kartu su publikacijų iškarpomis. Joje – dauguma tuometiniuose lietuviškuose žurnaluose ir laikraščiuose publikuotų straipsnių apie Afriką, arabų kraštus, Armėniją, Gruziją, Indiją, Iraną, Japoniją, Kiniją, Korėją, Turkiją ir kitas Oriento šalis.
Anot VDU bibliotekos direktorės Linos Bloveščiūnienės, “ši kolekcija – reikšminga dovana mūsų bibliotekai. Žymusis orientalistas atliko milžinišką darbą renkant ir sisteminant išsibarsčiusią informaciją apie Azijos ir Afrikos šalis. Šios kolekcijos sukaupimas vienoje vietoje ir laisvas priėjimas visuomenei, tikiu, labai palengvins toje srityje dirbančių tyrėjų darbus ateityje”
Oficiali knygų dovanojimo ceremonija įvyks Azijos studijų centro organizuojamo simpoziumo “Japonologija bendrosios Lietuvos orientalistikos kontekste: istorija ir dabartis” metu, lapkričio 3 d. 12:15 val. Istorinėje prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33, Kaunas).
Šia proga nuo lapkričio 3 d. taip pat veiks ir dr. R. Neimanto parašytų knygų pro memoria paroda, kuri iš pradžių bus eksponuojama Istorinėje prezidentūroje, o nuo lapkričio 7 d. persikels į VDU V. Biržiškos skaityklos fojė (Donelaičio 52, II aukštas).
Dovanotasias knygas ir kartoteką nuo kitų metų planuojama patalpinti Azijos studijų centre esančioje VDU bibliotekos Čiunės Sugiharos skaitykloje (Vaižganto g. 30), kuri atsidarė 2009 metais.
“Azijos šalių studijos Lietuvoje negali pasigirti ypač turtinga istorija, lyginant su Vakarų šalimis, – ten jos neturėjo tokių ryškių pertrūkių ir lūžių, kokius patyrėme mes. O Romualdas Neimantas buvo viena iš keleto asmenybių, kuri XX a. 7-8 dešimtmečiais aktyviai dalyvavo orientalistikos atkūrime ir turėjo naujai praminti kelius, įveikti nepasitikėjimo užtvaras Sovietmečio sistemoje. Stebina jo kruopštumas renkant medžiagą ir užmegzti platūs ryšiai su tyrėjais visame pasaulyje, kurių dėka tuometiniam lietuviui tolimos ir nepasiekiamos šalys tapo gerokai artimesnės. Šis žmogus paliko ypač originalų pėdsaką, kuris labai savitai nuspalvino lietuviškosios orientalistikos istoriją” – teigė VDU Azijos studijų centro vadovas Dr. Aurelijus Zykas.
Dr. Romualdas NEIMANTAS (1939-2009). Gimė Naujikuose (Telšių r.), 1958 baigė Užvenčio vidurinę mokyklą (Kelmės r.), 1975 — Vilniaus universiteto istorijos-filologijos fakultetą, įgijo žurnalisto specialybę, 1990 Maskvos akademiniame Rytų institute apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją iš Lietuvos-Indijos kultūros ryšių istorijos.
Dirbo Vakarinių naujienų, Kauno tiesos ir kt. redakcijose, Spaudos AB „Varpas“ Vyriausiuoju redaktoriumi, dėstė pasaulio kultūros istoriją LVA, KKA, orientalistiką – VDU. Nuo 2000 m. atsidėjo kūrybiniam, moksliniam darbui. Pagrindinė mokslo tyrimų tema — Lietuvos ir Rytų šalių kultūros ryšiai ir sąveikos. Apie tai paskelbė mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų, skaitė paskaitas Žinijos lektoriumuose, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose šalyje ir užsienyje. Daug keliavo po Rytus.
Išleido daugiau kaip 30 mokslo ir mokslo populiarinimo, grožinės literatūros knygų apie Rytus, įvairių Rytų šalių ir Lietuvos kultūros ryšius ir sąveikas. Domėjosi baltų etnokultūra, jos sąsajomis su Oriento civilizacijomis, kultūrų sintezės problemomis. 1959-2009 m. sukaupė vienintelę Lietuvoje Lietuvos-Oriento šalių kultūros ryšių ir sąveikų bibliografinę kartoteką, kurioje sukauptos bibliografinės kortelės, kartu su kortelėse aprašomų publikacijų iškarpomis. Ši kartoteka – mokslinė Lietuvos orientalistikos bazė. Ja naudojasi ruošiantys disertacijas studentai ir mokslininkai, besigilinantys į Lietuvos ir įvairių Oriento šalių ryšių istoriją, Lietuvos kultūros istoriją.
Follow