Azijos studijų centras (ASC) yra vienas iš Vytauto Didžiojo universiteto tyrimų centrų, kurio pagrindas – daugiadisciplinių regioninių žinių sklaida. Centro tyrimų regionas yra Azija. Tyrinėjimai atliekami humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, ypatingą dėmesį skiriant šiuolaikinės Azijos politikos, ekonomikos, visuomenės ir kultūros kryptims. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas Rytų Azijos regionui (Japonija, Korėja ir Kinija), bet ateityje planuojama išplėsti tyrinėjimų ribas į Pietvakarių, Vidurinės, Pietų ir Pietryčių Azijos regionus.
ASC veiklos pristatymo video: https://www.youtube.com/watch?v=GpivzGkS0MA&feature=youtu.be
Pagrindiniai centro siekiai
Vykdyti tyrimus Azijos regiono studijų srityje bendradarbiaujant su užsienio akademinėmis institucijomis, inicijuojant jungtinius projektus bei dalyvaujant juose.
Skatinti žinių apie Azijos kultūrą sklaidą Lietuvos visuomenėje organizuojant akademinius, švietimo ir kultūrinius renginius: konferencijas, simpoziumus, viešas paskaitas, vasaros mokyklas, parodas, koncertus, ir t.t. Siekiant šio tikslo bedradarbiaujame su studentų organizacijomis (klubu “Hashi”, “Hallyu” ir “Wu Wei”).
Dėstyti universiteto studentams kalbas, dalykus apie Rytų Azijos kultūras, visuomenę, politiką ir ekonomiką. Kartu su Kultūrų studijų katedra koordinuojame 2 Rytų Azijos studijų programas.
Kaupti ir plėsti knygų fondus Azijos tematika. Siekdami šio tikslo bendradarbiaujame su universiteto biblioteka.
Azijos studijų VDU raida
1993-95 m. dėstytojas Doc. Dr. Rio Kojima gyvendamas Kaune dėstė japonų kalbą ir kursą “Japonijos istorija, kultūra ir visuomenė” Vytauto Didžiojo universiteto studentams. Jis buvo pirmasis dėstytojas iš Azijos VDU istorijoje.
1994 m. Peterburgo universiteto diplomantė Gabija Čepulionytė kartu su savanore japone Goda Tomono pradėjo dėstyti japonų kalbą. Dr. Rio Kojima iniciatyva vienerius metus leistas žurnalas “Ritoania-Nihon Tsūshin” (“Laiškai iš Japonijos”). Iš viso išleisti 4 numeriai;
1996 m. dėstytojo Arvydo Ališausko iniciatyva VDU pradėta dėstyti japonų kalba. 2012 m. Arvydas Ališauskas už nuopelnus japonologijai Lietuvoje buvo apdovanotas Tekančios saulės ordinu;
1997 m. sudaryta pirmoji studentų mainų sutartis su Japonijos universitetu Kansai Gaidai. Šiuo metu Universitetas yra sudaręs apie 40 sutarčių su Rytų Azijos universitetais;
2001 m. po to, kai Kaune buvo įkurtas Čiunės Sugiharos muziejus, japonų kalbos dėstymas perkeltas į muziejaus patalpas (Vaižganto 30, Kaunas) ir užėmė antrąjį pastato aukštą. Tai metais oficialiai įkurtas VDU Japonistikos centras (vadovas Arvydas Ališauskas);
2001 m. Prof. Algimanto Prazausko iniciatyva įkurtas Azijos studijų centras (priklausė PMDI);
2003 m. Japonistikos centras gavo paramą iš Japonijos vyriausybės: kalbos mokymuisi skirtą audiovizualinę įrangą.
2005 m. Japonistikos centro iniciatyva įkurtas japonistų klubas „Hashi“, subūręs Japonija besidominčius studentus. Šis klubas iki šiol reguliariai organizuoja įvairius kultūrinius renginius: parodas, viešas paskaitas, filmų peržiūras, susitikimus;
2005 m. JC surengta pirmoji Japoniško meno paroda: eksponuoti D.Dokšaitės tušo tapybos darbai “Rūko šviesa”. Iki šiol centras organizuoja Rytų meno parodas;
2006 m. kovą pradėtas leisti mokslinis periodinis žurnalas “Regioninės studijos”;
2007 m. vasarį surengti pirmieji korėjiečių kalbos įvado kursai, kuriuos dėstė dėstytoja iš partnerinio Kyunghee universiteto;
2007 m. rugsėjį VDU Regionistikos katedra pradėjo vykdyti Rytų Azijos studijų programą magistrams;
2007 m. rugsėjį VDU pradėta dėstyti kinų kalba;
2007 m. spalį JC surengta pirmoji tarptautinė mokslinė konferencija “Image of Japan in Europe”, remiama Toshiba fondo. Šios konferencijos tapo kasmetinėmis;
2008 m. sausį JC vadovu tapo Aurelijus Zykas;
2008 m. birželį JC surengta pirmoji vasaros mokykla “Japonų kultūros ištakos ir bruožai”;
2008 m. rugsėjį VDU reguliariai pradėta dėstyti korėjiečių kalba. VDU tapo pirmuoju universitetu Baltijos šalyse, siūlančiu šią kalbą;
2008 m. spalį JC patalpose įkurta Čijunės Sugiharos skaitykla, pavaldi VDU bibliotekai, sistemingai tvarkanti ir kaupianti fondus, susijusius su Azijos studijomis;
2008 m. lapkritį Japonistikos centras prijungtas prie Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto;
2009 m. lapkričio 16 d. Azijos studijų centras ir Japonistikos centras integruoti tarpusavyje, suformuojant Azijos studijų centrą (ASC);
2010 m. vasarį dėstytojo Jinseok Seo iniciatyva įkurtas Korėjos mylėtojų klubas „Hallyu“. Šis klubas organizuoja įvairius kultūrinius renginius;
2010 m. rugpjūtį paleista ASC internetinė svetainė;
2012 m. kovą paleista elektroninė duomenų bazė Azijos studijos Lietuvoje;
2012 m. rugsėjį pradėta vykdyti bakalaurinė studijų programa “Rytų Azijos šalių kalbos ir kultūros (RASK)”;
2013 m. kovo mėn. įsteigtas Taivano centras;
2013 m. balandžio 13 d. studentų iniciatyva įkurtas kinų kultūros klubas “Wu Wei”;
2013 m. spalio mėn. Žurnalas “Regioninės studijos” pakeitė pavadinimą į International Journal of Area Studies (IJAS) ir pradėtas leisti De Gruyter leidykloje kaip elektroninis leidinys.
2014 m. vasario mėn. paleistas RASK studentų kuriamas Rytų Azijos žinynas;
2014 m. birželio mėn. įsteigtas Konfucijaus instituto mokymo kabinetas;
2014 m. spalio mėn. studentų iniciatyva suorganizuota pirmoji VDU Azijos savaitė, tapusi tradicine;
nuo 2015 m. ASC atlieka užsakomuosius tyrimus (MTEP), skirtus LR Užsienio reikalų ministerijai, Japonijos ambasadai, Kinijos Liaudies Respublikos ambasadai ir kitiems subjektams;
2016 m. vasario 26 d. Paleistas pirmasis Lietuvoje elektroninis Lietuvių-japonų kalbų žodynas, sukurtas ASC mokslininkų;
2016 m. rugsėjo 1 d. ASC prijungtas prie Humanitarinių mokslų fakulteto. Spalio 3 d. jis persikėlė į naujas patalpas Daugiafunkciniame centre (Putvinskio 23, 417/418), kur yra iki dabar;
2016 m. rugsėjo 30 d. Čiunės Sugiharos skaityklos fondai perkelti į VDU Biržiškos skaityklą, kur suformuota Azijos knygų erdvė (AKE);
2017 m. kovo 13 d. bendradarbiaujant su Tokijo užsienio kalbų universitetu įsteigtas Global Japan Office (GJO).
2018 m. spalio 5 d. atidarytas Karaliaus Sedžiongo institutas Kaune.
2019 m. kovo 7 d. paminėtas Azijos studijų Kaune 25-metis.
2019 m. kovą naujuoju ASC vadovu paskirtas dr. Linas Didvalis.
2020 m. kovo 5–7 d. ASC surengė tarptautinę Baltijos Aljanso Azijos studijoms konferenciją, sutraukusią apie 100 Azijos tyrėjų iš įvairių šalių.
2020 m. rugsėjo 7 d. Japonija besidominčių studentų klubas “Hashi” atšventė 20-ąjį gimtadienį.
2021 m. gruodžio 21 d: ASC organizavo nuotolinę mokslinę konferenciją “Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos tarptautinis bendradarbiavimas: Strategijos ir pozicijos”.
2022 m. kovo 4-5 d. ASC organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją “Ryšių šimtmetis: istoriniai ryšiai tarp Baltijos ir Rytų Azijos regionų”.
2022 m. gegužės 4 d. buvęs ASC vadovas ir Rytų Azijos studijų VDU kūrėjas Dr. Aurelijus Zykas paskirtas Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Japonijoje.
2022 m. birželio 14 d. ASC įstojo į Šiaurės šalių NIAS tarybą (Nordic NIAS Council, NNC), kuri vienija 23 Azijos studijas plėtojančius universitetus Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje ir Islandijoje.
2022 m. lapkričio 21 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko 5-asis japonų kalbos konkursas, kurį organizavo ASC kartu su Komaru transporto fondu ir Hirošimos universiteto Lietuvos centru.
2023 m. kovo 23 d. ASC ir Taivano atstovybė Lietuvoje pasirašė sutartį dėl projekto “Spotlight Taiwan”, kurio metu Lietuvoje surengta daug Taivanui skirtų renginių.
2023 m. rugpjūčio 24-25 d. ASC vyko 36-oji Nihongo Kyoiku Renraku Kaigi (Japonų kalbos mokymo ryšių konferencija).
2023 m. spalio 13 d. ASC kartu su Komaru transporto fondu ir Hirošimos universiteto Lietuvos centru organizavo 6-ąjį japonų kalbos konkursą.
2023 m. lapkričio 3-4 d. ASC organizavo mokslinę konferenciją “Challenging relations with(in) East Asia”.
2023 m. gruodžio mėn. naujuoju ASC vadovu paskirtas dr. Arvydas Kumpis.
Arvydas Ališauskas
Japonistikos centro vadovas 2001-2007
Gimė 1942 m. Jurgiškių kaime, Alytaus rajone. 1965 m. baigė Kauno Politechnikos institutą (radijo inžinieriaus kvalifikacija), 1969 m. – Rytų kalbų institutą prie Maskvos Lomonosovo valstybinio universiteto (japonų kalbos specialybė), 1979 m. – aspirantūrą KPI ir paskirtas vyr. mokslinio bendradarbio pareigoms. 1979-1989 m. dirbo Vadovaujančių darbuotojų ir specialistų tobulinimosi institute prie LTSR Ministrų tarybos, 1994-2008 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete (dalykai: Japonų kalba, Nacionalinio menedžmento mokykla, Japonų vadybos etika ir mąstymo būdas). Buvo japonologijos pradininkas Kaune, 2001 m. įkūręs VDU Japonistikos centrą ir čia išugdęs pirmąją japonofilų kartą.
Mokslinių interesų kryptys: japonų kalba, vadyba, japonų mąstymo būdas, personalo valdymas Japonijos pramonės įmonėse. Tyrimų tematika paskelbė daugiau nei 20 mokslinių publikacijų. Ilgą laiką buvo vienas nedaugelio japonų kalbos vertėjų Lietuvoje, nuo 1969 m. išvertęs 13 japonų literatūros kūrinių. Už nuopelnus vystant santykius su Japonija buvo pirmasis lietuvis, 2012 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu.
Algimantas Prazauskas
Azijos studijų centro vadovas 2001-2006
Gimė 1941 m. 1965 m. baigė Leningrado universiteto Rytų fakultetą (Tibeto filologija ir kinų kalba), 1970 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją, o 1991 m. įgijo socialinių mokslų habilituoto daktaro laipsnį. 1967-1998 m. dirbo mokslo darbuotoju TSRS (nuo 1991 m. – Rusijos Federacijos) Mokslų Akademijos Orientalistikos institute, 1998-2006 m. – profesorius Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos institute (1998-2000 m. – instituto direktorius). Čia dėstė dalykus Politologijos pagrindai, Tarptautinių santykių pagrindai, Tarpkultūrinė komunikacija, Etnosas ir politika, Rytų civilizacijos. 2001 m. įkūrė VDU PMDI Azijos studijų centrą. Mirė 2006 m.
Mokslinių interesų kryptys: tarptautiniai santykiai, etniniai konfliktai, etniškumas, nacionalizmas. Ypač domėjosi Pietų Azijos regionu (Indija, Butanu, Nepalu), vėlesniuoju laikotarpiu koncentravosi ir ties etnopolitiniais procesais TSRS ir pokomunistinėje erdvėje. Tyrimų tematika išleido 12 knygų, paskelbė daugiau nei 100 mokslinių publikacijų.