Kada skaitytojai Japonijoje pirmą kartą pamatė užrašytą Lietuvos vardą? Kaip užrašiusieji sužinojo apie šią šalį? Šiuos klausimus nagrinėja Azijos studijų centro docento dr. Lino Didvalio straipsnis, neseniai publikuotas akademiniame žurnale, kurį leidžia Meidžio universitetas Japonijoje.
Straipsnyje nagrinėjamos ankstyvosios žinios apie Lietuvą, aptinkamos Japonijos rašytiniuose šaltiniuose, tokiuose kaip knygos ir žemėlapiai. Chronologinės tyrimo ribos prasideda XVII a. pradžioje, kai pirmą kartą Baltijos regiono teritorijų pavadinimai atsirado Japonijoje su Matteo Ricci pasaulio žemėlapiu. Pirmoji neabejotina Lietuvos vardo nuoroda randama XVIII a. pradžioje, o vėlesni atvejai fiksuojami pradedant 1780-aisiais. Tuo metu Lietuvos vardas Japoniją pasiekdavo daugiausia išskirtinių įvykių dėka, pavyzdžiui, G. B. Sidotti bandymo patekti į Japoniją ar Kodayu Daikokuya nelaimingų nuotykių, kai jam nebuvo leista iš Rusijos grįžti į gimtąją Japoniją. Žymiai išsamesnė informacija apie Lietuvą pastebima prasidėjus laisvesniam Edo laikotarpio izoliacinės politikos etapui XIX a. pradžioje, kuris vėliau perėjo į Meidži erą. Iš viso Lietuvos vardas aptinkamas maždaug dešimtyje rašytinių šaltinių, o tai sudaro pagrindą tolimesniems tyrimams, siekiant sukurti išsamesnį ir kontekstualizuotą Japonijos ankstyvųjų žinių apie Europos šalis, kurios mažiau tiesiogiai bendravo su Japonija, vaizdą.
Follow