2019 m. kovo 27 d. darbą Azijos studijų centre baigia dr. Aurelijus Zykas, šiam padaliniui vadovavęs pastaruosius vienuolika metų, t.y. nuo 2008 m.

„Tai buvo labai įdomus ir pilnas iššūkių gyvenimo dešimtmetis, per kurį pavyko pratęsti Japonistikos centro įkūrėjo ir mano mokytojo A. Ališausko darbus. – sakė dr. Aurelijus Zykas, – Tikiu, kad kartu su komanda galėjome pakelti Azijos studijas į aukštesnį lygmenį, ką liudija ir gausi bei energinga „azijistų“ bendruomenė, užgimusi Kaune ir pabirusi po visą pasaulį. Esu dėkingas visiems universiteto padaliniams bei socialiniams partneriams, su kuriais dirbome kartu, siekdami bendrų tikslų“.

Tarp Azijos studijų srityje įvykusių poslinkių, prie kurių tiesiogiai prisidėjo A. Zyko vadovaujamas Azijos studijų centras, galima paminėti šiuos:
• 2007 m. paleista anglakalbė Rytų Azijos regiono magistro studijų programa (EARS), išugdžiusi daugiau nei šimtą absolventų, tyrinėjusių regioną iš politologinės perspektyvos;
• 2012 m. paleista Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų bakalauro programa (RASK), tapusi viena didžiausių universiteto programų. Kai kurie jos absolventai sėkmingai tęsia pradėtą kelią, tęsdami studijas Azijos universitetuose, dirbdami verslo, švietimo, turizmo srityse;
• Pradėta kurti tyrimų mokykla, susikoncentravusi ties Azijos šalių įvaizdžio kūrimo, tapatybės konstravimo temomis. Šia tematika išleisti A. Zyko straipsniai ir monografija, ją rinkosi ir nemaža dalis A. Zyko vadovaujamų magistrantų bei bakalaurantų. Į ASC inicijuotus šios tematikos tyrimų projektus įsijungė nemažai užsienio mokslininkų;
• Surengtos 11 tarptautinių mokslinių konferencijų, sutraukusių mokslininkus iš keliasdešimties pasaulio šalių. Tarp jų didžiausia buvo 2018 m. surengta EAJRS konferencija, kurioje dalyvavo keli šimtai dalyvių;
• Keliasdešimties tarptautinių projektų (finansuojamų iš užsienio fondų) dėka straipsnių, straipsnių rinkinių ir monografijų pavidalu buvo publikuoti mokslinių tyrimų rezultatai. Šios publikacijos kartais įgijo novatyvias ir patrauklias formas. Tarp jų – pirmasis išsamus lietuvių-japonų kalbų žodynas (publikuotas internete), pirmasis lietuviškas japonų kalbos vadovėlis, dokumentinis filmas „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai“ ir kt.;
• Azijos kultūrą pristatantys renginiai tapo svarbia Kauno kultūrinio gyvenimo dalimi. Tarp Azijos studijų centro inicijuotų renginių tradiciniais tapo Vasaros mokyklos, „Korėja ateina į Kauną“, „Time for Asia“, Azijos savaitė (nuo 2014 m.) ir Sugiharos savaitė (nuo 2017 m.);
• Rytų Azijos šalis populiarinantys studentų klubai “Hashi”, “Hallyu” ir “Wu Wei” tapo svarbia universiteto dalimi;
• Azijos studijų kolekcija nuo kelių šimtų knygų išauginta iki beveik 10 tūkstančių ir įsikūrė Bibliotekos Azijos knygų erdvėje. Ši plėtra įvyko daugiausia išorinių fondų paramos dėka;
• VDU partnerinių universitetų skaičius Rytų Azijoje išaugintas nuo 5 iki 49 universitetų. Kai kurie jų yra pasauliniai lyderiai. Su šiais partneriais reguliariai yra keičiamasi studentais ir mokslininkais;
• Prie Azijos studijų centro įsikūrė tokie padaliniai kaip Taivano centras (2013), Global Japan Office (2017), Hirošimos universiteto Lietuvos centras (2017) ir Karaliaus Sedžiongo institutas (2018);
• Azijos studijų centras 2014 m. gavo Japonijos užsienio reikalų ministro apdovanojimą už nuopelnus japonistikos plėtrai Lietuvoje, o 2018 m. – VDU HMF bendruomenės apdovanojimą „Geriausiam kolegai“.

Follow